Numatoma daugiau pateiktinos dokumentacijos registruojant įmones, forminant nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo pardavimo sandorius

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamentas priėmė ketvirtąją direktyvą, skirtą kovoti su pinigų plovimo grėsme. Ketvirtoji direktyva 2015/849[1] turi būti perkelta į 28 valstybių narių teisinę sistemą įgyvendinant teisės aktus iki 2017 m. birželio 26 d. (toliau tekste - Direktyva). Siekiant užtikrinti Direktyvos perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, parengtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo pakeitimo projektas artimiausiu metu bus pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal ankstesnę AMLD versiją, kuri buvo priimta dar 2005-aisiais ir perkelta į ES valstybių narių teisės aktus 2007-aisiais, finansinės institucijos, advokatai, notarai ir apskaitininkai jau buvo įpareigoti tikrinti, kas yra jų klientų tikraisiais savininkais, tačiau naujoji direktyva aiškiai žengia į priekį, įpareigodama ES valstybes nares gauti ir saugoti informaciją apie tikruosius tiek įmonių, tiek patikos bendrovių (taip vadinamų „trastų“) savininkus. Tikėtina, kad įgyvendinant naująjį įstatymą, tiek notarui, tiek advokatui, registruojant įmones ar forminant nekilnojamojo turto, įmonių pirkimo pardavimo ir kai kuriuos kitus sandorius, reikės pateikti daugiau dokumentacijos.

Kokių nuostatų galime tikėtis

Direktyva numato svarbius pakeitimus ankstesniajai, trečiajai direktyvai 2005/60/EC. Tiesioginės sritys, kurias keičia ši Direktyva yra susijusios su tikraisiais savininkais, kliento tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįstu metodu ir su politika susijusiais asmenimis (PEPs). Tačiau Direktyvos pagrindinė naujiena yra tai, kad kiekviena valstybė narė privalo sukurti ir prižiūrėti viešą tikrųjų savininkų registrą. Direktyvos 30 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad duomenys apie juridinių asmenų tikruosius savininkus, įskaitant informaciją apie turimas naudos teises (naudos gavėjus), būtų laikoma kiekvienos valstybės narės centriniame registre, pavyzdžiui, komerciniame registre, bendrovių registre arba viešajame registre. Tokiu būdu tikimasi turėti tikslią ir atnaujintą informaciją apie tikruosius savininkus, kas, kaip nurodyta Direktyvos priambulėje „yra esminis veiksnys randant nusikaltėlius, kurie priešingu atveju savo tapatybę galėtų dangstyti įmonės struktūra.“

Pagal ankstesnę AMLD versiją, kuri buvo priimta dar 2005-aisiais ir perkelta į ES valstybių narių teisės aktus 2007-aisiais, finansinės institucijos, advokatai, notarai ir apskaitininkai jau buvo įpareigoti tikrinti, kas yra jų klientų tikraisiais savininkais, tačiau naujoji direktyva aiškiai žengia į priekį, įpareigodama ES valstybes nares gauti ir saugoti informaciją apie tikruosius tiek įmonių, tiek patikos bendrovių (taip vadinamų „trastų“) savininkus. 

Pagal Direktyvą, tikrasis savininkas yra fizinis asmuo, kuris faktiškai yra juridinio asmens savininkas arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla, fizinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi 25 % plius vieną akciją arba didesnę nei 25 % juridinio asmens nuosavybės dalį.

Svarbu pastebėti, kad Direktyva numato ir reikšmingas pinigines sankcijas už pinigų plovimą ar terorizmo finansavimą: juridinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR arba 10 % bendros metinės apyvartos; fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR. Tikėtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją, gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytos žymiai mažesnės sankcijos, į Įstatymą bus perkelti papildomi poveikio priemonių taikymo apribojimai.

Direktyvoje taip pat numatoma ir kitų naujovių, tačiau Lietuvai jos mažiau aktualios, kaip pvz. reikalavimas dėl patikos bendrovių registro steigimo. Pas mus  teisinio reguliavimo dėl tokių struktūrų steigimo ir valdymo nėra. Užsienyje mokesčius slepiantys ar pinigus plaunantys asmenys, teroristai dažnai slepiasi už patikos bendrovių ir panašių struktūrų, todėl numatoma jų tikruosius savininkus registruoti atskirame „fiskaliniame registre“ (nors tik tuo atveju, jeigu patikos bendrovė sukelia mokesčių pasekmes).

Kokia kam kada informacija bus atskleidžiama

Informacija apie tikruosius savininkus ir jų turimą įmonės turtą visais atvejais bus prieinama kompetentingoms institucijoms, o įpareigotieji subjektai, pavyzdžiui, bankai, prireikus galės gauti tokius duomenis apie savo klientus. Informacija apie tikruosius savininkus taip pat bus prieinama ir kitiems asmenims, galintiems įrodyti teisėtą interesą kovoti pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir susijusiais pirminiais nusikaltimais, pavyzdžiui, korupcija, mokestiniais nusikaltimais ir sukčiavimu. Tokiu gali būti ir tyrinėjantis žurnalistas, ir eilinis susirūpinęs pilietis. Asmenys, galintys įrodyti teisėtą interesą, galės turėti prieigą prie informacijos apie turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį, t. y. apie tų teisių apytikrę santykinę dalį. Vienintelis apribojimas, taikomas informacijos prieigai – duomenų apsaugos taisyklių laikymasis.

Šis svarbus įsikišimas į asmens privatumą yra tariamai skirtas apsisaugoti nuo pinigų plovimo ir terorizmo. Tačiau kyla didžiulė grėsmė, kad teroristai gali pasinaudodami dideliu kiekiu šios slaptos informacijos, nebekalbant apie šantažuotojus, pagrobėjus ir nesąžiningus pramonės konkurentus.

Tikrųjų savininkų registras bus prieinamas:

• Kompetentingoms institucijoms (pavyzdžiui, mokesčių administratoriams ir nacionaliniams bankams) be jokių apribojimų;
• Taip vadinamiems „įpareigotiesiems subjektams“ (notarams, advokatams, bankams,... vykdantiems savo klientų patikrinimo pareigas); ir
• Visuomenei;

 Visuomenė (bet kuris asmuo ar organizacija) galės prieiti prie tikrųjų savininkų registro, jeigu jie galės įrodyti „teisėtą interesą“. Pavyzdžiui, manytina, kad ieškovas byloje galės prieiti prie tikrųjų savininkų registro ieškodamas sukčiavimo ar korupcijos įrodymų.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, duomenys apie Lietuvoje registruotų juridinių asmenų dalyvius su tam tikrais apribojimais yra vieši. Tačiau manytina, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) nuostatai[2] dar turės būti tobulinami pagal Direktyvą, kadangi neužtikrina visiško minėtų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai ir mažųjų bendrijų nariai nebūtinai sutampa su faktiniais naudos gavėjais, t.y. tikraisiais šių juridinių asmenų savininkais. Todėl JADIS kaupiami duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir mažųjų bendrijų narius (apie teisėtus savininkus) nėra tapatūs duomenims apie šių teisinių formų juridinių asmenų tikruosius savininkus arba naudos gavėjus. Todėl tikėtina, kad, siekiant įgyvendinti Direktyvos 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikrųjų savininkų arba naudos gavėjų duomenų kaupimo tam tikrame registre arba informacinėje sistemoje klausimas bus aiškiai aptartas nauja redakcija dėstomame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) arba kartu su Įstatymo projektu bus pateikti atskiri juridinių asmenų teisines formas reguliuojančių įstatymų pakeitimai. Manytina, kad JADIS bus išplėstas, numatant įpareigojimą šiai sistemai taip pat teikti duomenis apie juridinio asmens tikrąjį savininką.

Atkreiptinas dėmesys, kad tikrųjų savininkų tapatybės nustatymas ir patikrinimas taip pat apims juridinius asmenis, kuriems priklauso kiti juridiniai asmenys (taip vadinamus „holdingus“), o įpareigotieji subjektai turės ieškoti fizinio (-ių) asmens (-ų), kuris (-ie) faktiškai vykdo kontrolę per nuosavybę arba kitomis priemonėmis kontroliuoja jų klientą - juridinį asmenį. Be to, įpareigotieji subjektai ne tik nustatinės savo kliento tikrąjį savininką (kontroliuojantį daugiau kaip 25% akcijų), tikrins dokumentus, o taip pat pateiks šią informaciją viešam tikrųjų savininkų registrui.

Į ką reikia atkreipti dėmesį planuojant verslą

Pirmiausia, planuojant verslą, nereikėtų planuoti piniginių operacijų ar sandorių, kurie keltų įtarimą. Antra, reikia turėti omenyje, kad ne tik nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas, juridinio asmens steigimas, bet ir įmonių pirkimas ar pardavimas, įstatinio kapitalo didinimas šiandien neapsieina be taip vadinamų įpareigotųjų asmenų - notaro, advokato ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjų dalyvavimo. Todėl reikėtų vengti sudėtingų ar neįprastai didelių sandorių ir visai neįprastų sandorių struktūrų, ypač tokių, kurios neturi  akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo. Bet kuriuo atveju tikėtina, kad registruojant įmones, forminant nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo pardavimo sandorius, bus paprašyta atsakyti į papildomus klausimus ir pateikti daugiau dokumentacijos, nei iki šiol.

Apie minėtą Direktyvą ir parengtą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektą Advokatų kontoros JURIDICON advokatas, mokesčių konsultantas dr. Laimonas Marcinkevičius komentuoja 2017 m. sausio 31 d.  „Verslo žinių“ publikacijoje, p. 13. Taip pat publikaciją galite rasti internete.

[1] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&from=EN

[2] Patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231