Dividendų apmokestinimo pokyčiai

Į Lietuvos teisinį reguliavimą perkėlus Patronuojančių – dukterinių įmonių direktyvos 2011/96/ES pakeitimus buvo sugriežtintos dividendų apmokestinimo sąlygos. Pagal nuo šių metų pradžios ir praėjusių metų kovo mėnesį įsigaliojusius LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo) pakeitimus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos toms verslo struktūroms, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Kitaip tariant jeigu bus pripažinta, kad viena iš įmonių (konkrečiai holdingo bendrovė) yra apsimestinė, įsteigta be svarių komercinių priežasčių ir pagrindinis jos steigimo tikslas buvo, pavyzdžiui, gaunamų dividendų neapmokestinimas, tokiu atveju šiai įmonei dividendų lengvatos nebus taikomos. Tokiu reguliavimu yra siekiama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, kai pagrindinis verslo struktūros tikslas yra tik mokestinės naudos siekimas. Šiuo atveju mokesčių administravimo aiškumas ir minėtų pakeitimų taikymo nuoseklumas yra itin svarbus, nes šis reguliavimas yra susijęs su tarptautiniu apmokestinimu bei turės įtakos užsienio investicijoms.

Dividendų apmokestinimo griežtinimas

Patronuojančių– dukterinių įmonių direktyva 2011/96/ES siekiama prisidėti prie palankių sąlygų tarptautinių įmonių veiklos organizavimui ir plėtrai, siekiant šių tikslų buvo pasirinktas reguliavimas, kuriuo skirtingose ES valstybėse narėse įsteigtų, tačiau vienos grupės įmonių išmokami dividendai neapmokestinami. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos teisiniame reguliavime, Pelno mokesčio įstatymo 34 str. 2 d. numatant, kad  Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10% balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų) išmokami dividendai neapmokestinami, nebent dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose.[1] Tačiau atsižvelgiant į pasitaikančius piktnaudžiavimo šiomis normomis atvejus ir patikslinus direktyvą buvo sugriežtintos dividendų apmokestinimo taisyklės. Pasikeitus direktyvai 2011/96/ES atnaujintos ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatos. Įsigaliojus minėto įstatymo 32 str. 6 d. pakeitimams numatoma, kad nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos tokioms verslo struktūroms, kurių pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Toks siekis pripažįstamas prieštaraujančiu Patronuojančių – dukterinių įmonių direktyvos 2011/96/ES tikslams ir todėl tokia įmonė yra laikoma apsimestine tiek, kiek nebuvo nustatyta svarių komercinių jų įsteigimo priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.[2] Taigi pripažinus verslo struktūrą įsteigta vien dėl mokestinių tikslų bus netaikomas dividendų neapmokestinimo reguliavimas.

Dividendų apmokestinimo reikšmė investicijoms

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie pakeitimai yra itin aktualūs investuotojams. Galima situacija, kai užsieniečiai investuodami Lietuvoje, steigdami čia dukterinę įmonę, nebūtinai gali investuoti per savo jau veikiančią įmonę: jie gali tam tikslui steigti specialios paskirties įmonę – kontroliuojančią (holdingo) bendrovę, o tokiu atveju ir iškyla rizika, kad tada kai užsienio įmonė gaus dividendus iš Lietuvos dukterinės įmonės, nors ir atitiks apmokestinimo lengvatos taikymo sąlygas[3] ta lengvata nebus taikoma. Dėl šios priežasties ypač svarbu, kad mokesčių administratorius minėtus įstatymo pakeitimus taikytų nuosekliai ir įsigilindamas į kiekvieną konkrečią situaciją.

Taikant minėtus pakeitimus svarbu įvertinti tai, kad nors kuriant kontroliuojančią (holdingo) bendrovę paprastai atsižvelgiama ir į mokestinius aspektus jie nėra vieninteliai. Iš esmės pagrindiniai kontroliuojančiųjų įmonių uždaviniai – tikslų ir planų antrinėms įmonėms nustatymas, rezultatų priežiūra bei atsakomybės reikalavimai. Vis labiau plečiantis verslui daugėja išteklių, reikalingų jo kontrolei ir galimos rizikos suvaldymui. Taigi sprendimui steigti holdingą įtakos turi rizikos išskaidymo galimybė bei strateginio valdymo sprendimai. Kaip pastebėta ir Lietuvos spaudoje, nenorėdami sukoncentruoti viso kapitalo vienoje valstybėje verslininkai renkasi turėti holdingo kompanijas keliose jurisdikcijose.^[4] Toks pasirinkimas suteikia galimybę prisiimti rizikas per dukterines įmones, taip apribojant šią riziką tik dukterinėms įmonėms vietoje visų rizikų sutelkimo motininėje įmonėje.^[5]

Holdingai taip pat pasirenkami siekiant optimaliau valdyti kompanijas, užtikrinti jų kontrolę bei vieningą valdymą. Tai leidžia sutelkti aukštą kvalifikaciją turinčius valdymo specialistus viename centre, suvienodinti veiklos principus, optimizuoti administracines sąnaudas, efektyviau koordinuoti bendrovių veiklą. Asmenys kontroliuojantys holdingo kompaniją paprastai turi investuoti žymiai mažesnę sumą norint valdyti dukterines bendroves, taip sudaroma galimybė kontroliuoti procesus turint mažą nuosavybės procentą.^[6] Atsižvelgiant į minėtus privalumus kontroliuojančiosios įmonės  gali tapti patogia priemone padedančia efektyviau valdyti daug įmonių ir verslų.

Beje, kartais norą kurti holdingą užsienyje gali lemti ir subjektyvios priežastys. Lietuvos verslininkai pastebi tendenciją, kad įmonėms norint plėsti savo verslą ir svarstant galimas kryptis, įtakos turi ir palankus  partnerių ir net būsimų klientų požiūris į tai, kad įmonė registruota Senojo žemyno šalyse.^[7]

Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad specialios paskirties kontroliuojančios (holdingo) bendrovės yra kuriamos siekiant išskaidyti rizikas, optimizuoti administracines sąnaudas bei palengvinti įmonių valdymą, svarbu, kad tai įvertintų ir Lietuvos mokesčių administratorius taikydamas Pelno mokesčio pakeitimus. Priešingu atveju gerai neišnagrinėjus specialios paskirties įmonių – kontroliuojančių (holdingo) bendrovių  įsteigimo tikslų šioms įmonėms būtų užkertamas kelias pasinaudoti dividendų neapmokestinimo nuostatomis.

Išvados

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, sugriežtinantys dividendų apmokestinimo taisykles numato, dividendų neapmokestinimo nuostatų netaikymą toms verslo struktūroms, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Nors minėti pakeitimai yra skirti kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, kiekvienoje konkrečioje situacijoje labai svarbu atsižvelgti į konkrečios įmonės įkūrimo tikslus, tam kad dividendų apmokestinimo išimtimis nebūtų ribojama naudotis nepagrįstai. Lieka tikėtis, kad mokesčių administratorius taikydamas minėtus pakeitimus nenutols nuo siekiamo tikslo, įsigilins į kiekvieną konkrečią situaciją ir pakeitimai bus taikomi tik toms įmonėms, kuriomis siekiama prieš tai minėtų mokestinių tikslų.