Atitiktis LR Pranešėjų apsaugos įstatymui užtikrinama nepakankamai – Lietuvos savivaldybių įstaigų ir privačių įmonių tyrimas

Praėjus jau beveik dviem metams nuo LR Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d., uždaroji akcinė bendrovė „JURIDICON“, teikianti teisės ir atitikties paslaugas Allaw, pasidalino, kaip šiuo metu yra užtikrinama atitiktis šiam įstatymui tiek privačiose, tiek viešosiose organizacijose.

Š.m. rugpjūčio mėn. uždaroji akcinė bendrovė „JURIDICON“ atliko tyrimą, kurio imtį sudarė atsitiktinai atrinktos 120 organizacijų: 84 Lietuvos savivaldybių įstaigos – Lietuvos miestų vandentiekio, šilumos tinklų įmonės, bei 36 privataus kapitalo įmonės. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar laikomasi nuo 2019 m. sausio 1 d įsigaliojusio LR pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų bei kaip įstatymo laikymosi situacija pakito nuo 2019 metų, kai buvo atliktas panašus tyrimas, kurio metu buvo ištirtos 64 Lietuvos savivaldybių įstaigos. 2019 m. tyrimas buvo atliekamas praėjus 3 mėnesiams  po įstatymo įsigaliojimo, t. y. tuo metu, kai įstaigos jau privalėjo būti užtikrinusios atitiktį šio įstatymo reikalavimams, o naujasis tyrimas – po daugiau nei metų su puse nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. Vienas iš reikalavimų, kurį turi įgyvendinti organizacijos – įdiegti vidinį pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalą. Tam, kad viešoji institucija, ar valstybės arba savivaldybės valdoma įstaiga būtų gerai ir efektyviai veikianti, ji turi įtraukti piliečius, būti skaidri ir atsakinga. Būtent šie trys principai galėtų būti įgyvendinami tinkamai įdiegiant ir pritaikant vidinį pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalą, todėl vidinio kanalo įdiegimas yra svarbus ne tik formaliam įstatymo reikalavimo įgyvendinimui, Tyrimo metu buvo pasitelktas metodas tikrinti įmonių bei savivaldybės įstaigų išorinius komunikavimo kanalus (el. puslapius) ir pagal juose esančią informaciją vertinti, ar užtikrinama pakankama atitiktis LR Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimams.

Pranešėjų apsauga: teisinis pagrindas

Esminiai pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimai įstaigoms yra šie – įdiegti vidinį informacijos apie teisės pažeidimus teikimo kanalą, užtikrinti asmenų, teikiančių pranešimus, konfidencialumą ir netaikyti neigiamų poveikio priemonių.

Vidinį kanalą įsidiegti privalo visos valstybių ir savivaldybių įmonės, valstybių ir savivaldybių įstaigos, įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 proc. balsų, ir kitos įmonės, kurios turi 50 ir daugiau darbuotojų.

Šio tyrimo objektas buvo valstybės ir savivaldybių įmonės bei kitos įmonės: 24 įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, ir 12 įmonių, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų. Tai reiškia, kad 108 tirtos įmonės privalo turėti įsidiegę vidinį kanalą. LR Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl LR Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo (toliau – LR Vyriausybės nutarimas). Šiame LR Vyriausybės nutarime yra įtvirtintas ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). LR Pranešėjų apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. numato, kad už šio aprašo įgyvendinimą yra atsakingas įstaigos vadovas. Todėl viena iš vadovo pareigų numatyta Tvarkos aprašo 9 p. – paskirti kompetentingą subjektą vidinio kanalo administravimui. Minėto Tvarkos aprašo 12 p. numato, kad informacija apie kompetentingą subjektą, jo kontaktus, informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo įstaigoje procedūrą turi būti teikiama įstaigos vidiniais ir išoriniais (jei tokie yra) komunikavimo kanalais. Tyrimo metu buvo traktuota, kad išoriniai kanalai yra organizacijų el. puslapiai, kuriuose viešai skelbiama visa reikalaujama informacija (korupcijos prevencija, finansinės veiklos, ataskaitos viešieji pirkimai ir kt.).

Tyrimo rezultatai: pranešėjų apsauga Lietuvos įmonėse

 Iš tiriamų įstaigų veiklos sritys pasiskirstė taip: 52 proc. įstaigų veiklą vykdo paslaugų teikimo sektoriuje (vandentiekio paslaugos, komunaliniai ūkiai), 36 proc. sudarė energetikos veiklą vykdančios įstaigos, 4 proc. įmonių užsiima gamyba, 4 proc. vykdo mažmeninę prekybą, o dar 4 proc. – kita veikla (Paveikslėlis Nr. 1).

                                                               Paveikslėlis Nr. 1

Didžiojoje įstaigų dalyje dirbo 50 ir daugiau darbuotojų – 64 proc., 30 proc. tirtų įmonių dirba nuo 20 iki 50 darbuotojų, 2 proc. tirtų įmonių dirba nuo 10 iki 20 darbuotojų, o mažiau kaip 10 darbuotojų dirba 4 proc. tirtų įmonių (Paveikslėlis Nr. 2). Tačiau, kaip ir anksčiau minėta, darbuotojų kriterijus taikomas tik privačioms įmonėms, o vidinio kanalo reikalavimas valstybės ir savivaldybės įmonėms nepriklauso nuo darbuotojų skaičiaus. 

                                       Paveikslėlis Nr. 2

Svarbiausieji tyrimo rezultatai parodė, kad 89 proc. tirtų įstaigų neatitinka bent dalies LR pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų (Paveikslėlis Nr. 3), t.y. tik 11 proc. įmonių buvo paskelbusios savo el. puslapiuose apie pranešėjų apsaugą, vidinį kanalą arba kompetentingą subjektą, administruojantį vidinį kanalą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dar 37 proc. įmonių turėjo bent kanalą teisės pažeidimams, susijusiems su korupcija, teikti, tačiau 52 proc. įmonių nėra skelbiama apie galimybę pranešti apie jokius teisės pažeidimus. 

                                              Paveikslėlis Nr. 3 

Tiek šiais, tiek 2019 metais tyrimų metu buvo ištirtos 84 savivaldybių įmonės. Gavus tyrimo rezultatus galima matyti, kad situacija savivaldybės įstaigose, lyginant su praėjusiais metais, yra gerėjanti. Prieš metus iš tirtų 84 savivaldybių įmonių nei vienoje iš jų nebuvo užtikrinama atitiktis LR Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimams. Tuo metu buvo nustatytas 100 proc. tirtų įmonių neatitikimas keliamam vidinio pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalo įdiegimo reikalavimui, o šiuo metu 13.1 proc. savivaldybės įmonių yra įdiegusios vidinį pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalas. Tuo metu 73 proc. tirtų savivaldybės įstaigų turėjo paskelbę informaciją tik apie kanalą, skirtą pranešti apie pažeidimus, susijusius su korupcija, o šiuo metu apie korupcijos pažeidimus pranešti galima 48.8 proc. įmonių.

UAB "JURIDICON".

Iš tirtų kitų įmonių (privačių įmonių), kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, t. y. kurioms yra privaloma įvesti vidinį pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalą, pareigą įgyvendina tik 4.2 proc. įmonių. Kadangi buvo tirtos 24 kitos įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, tai reiškia, kad tik 1 įmonėje iš 24 yra įgyvendinami LR Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimai. Net 83.3 proc. įmonių neužtikrina minėtos pareigos įgyvendinimo.

Įdomu pastebėti, kad tyrimo metu buvo patikrintos ir 12 kitų įmonių, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų. Kaip jau minėta anksčiau, tokioms įmonėms nėra keliama pareiga taikyti vidinį pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalą. Tačiau 1 įmonėje iš 12 jau yra įdiegtas vidinis pranešimų teikimo kanalas.

Pranešėjų apsauga - tyrimo išvados

Nors LR pranešėjų apsaugos įstatymas jau turi būti vykdomas nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau, kaip matoma, įstatymo reikalavimų subjektai dar nėra įgyvendinę jiems privalomų reikalavimų. Taip pat svarbu paminėti, kad pats įstatymas buvo priimtas dar 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau buvo delsiama iki paskutinės minutės ir vis tiek vėluojama. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei būtų formaliai įdiegiamas vidinis pranešimų teikimo kanalas, dar nereiškia, jog taip būtų tinkamai įgyvendinama pranešėjų apsauga. Tam, kad pranešėjų apsauga būtų veikianti tinkamai, darbuotojai turi būti tinkamai informuojami apie tokį vidinį pranešimų teikimo kanalą, apie šio kanalo veikimą bei turėtų būti rengiami mokymai, kaip ir kada juo galima pasinaudoti. Taigi, jei šiuo metu daugumoje tirtų subjektų nėra net formalaus vidinio pranešimų teikimo kanalo įdiegimo, tinkamo jų funkcionavimo net negali būti.

Taip pat darytina išvada, kad organizacijos, kuriose yra „karštosios linijos“ pranešti apie korupcijos pažeidimus, neatitinka pranešėjų apsaugos reikalavimų, kadangi šios linijos skirtos tik korupcijos pažeidimų pranešimui. Net ir turint tam tikrą vidinį kanalą pranešti apie korupcijos pažeidimus, būtina jį pritaikyti pranešimams ir apie kitokius teisės pažeidimus, kadangi pranešėjai gali pranešti ir apie kitokio pobūdžio pažeidimus, dėl ko gali būti reikalinga kitokia informacija. 

© UAB "Juridicon". Naudojant šio tyrimo rezultatus būtina nurodyti šaltinį.