Mūsų advokatas, mokesčių konsultantas dr. Laimonas Marcinkevičius komentuoja „Verslo žinių“ publikacijai dėl VP grupės bendrovės

Advokatų kontoros JURIDICON advokatas, mokesčių konsultantas dr. Laimonas Marcinkevičius 2016 m. rugsėjo 21 d. „Verslo žinių“ publikacijoje pateikė komentarus dėl vienos iš VP grupės bendrovių UAB „Franmax“ valdymo grąžinimo į Lietuvą. Publikacijoje "Maximos: franšizė iš Estijos sugrįžo per Liuksemburgą" analizuojama aktuali verslo valdymo situacija: kokios naudos siekta dukart parduodant didžiausią Lietuvos dividendų mokėtoją.

Rugpjūtį buvo pranešta, kad  UAB „Vilniaus prekyba“, centrinė VP grupės bendrovė, kontroliuojanti mažmenos tinklą „Maxima“, prekybos centrus „Akropolis“ ir „Eurovaistinė“ iš „Carson S.a.r.l.“, VP grupės įmonės Liuksemburge, įsigijo UAB „Franmax“. Šis pardavimas jau antras per pusantrų metų: įmonė priklausė Estijos „Franmax OU“ (dabar įmonės pavadinimas – „Klarus Funds“), vėliau iškilus į viešumą VP grupės akcininkų nesutarimams buvo parduota Liuksemburge esančiai „Carson“.

UAB „Franmax“ veikla yra franšizės teikimas. Minėtai bendrovei priklauso „Maximos“ prekės ženklas ir už jį bei susijusias paslaugas ji gauna mokestį iš UAB „Maxima grupė“. „Franšizės įmonės sukūrimas yra logiškas ir suprantamas sprendimas“, anot dr. Laimono Marcinkevičiaus „taip daug lengviau užtikrinti verslo tęstinumą“. Advokato nuomone Estija kaip jurisdikcija holdingo bendrovei pasirinkta neatsitinkinai, tokį pasirinkimą galėjo lemti, kad tai artima, tiek politiškai, tiek ekonomiškai stabili valstybė be to neatmestinas ir mokesčių privalumas – estiškos įmonės nemoka jokių mokesčių nuo nepaskirstyto ir reinvestuoto pelno. Pasak dr. Laimono Marcinkevičiaus kontroliuojančiosios bendrovės Estijoje ar Liuksemburge turėjimą labiausiai ir galėjo skatinti mokestinė aplinka ar siekis finansuoti verslą dividendais.

Tai, kad UAB „Franmax“ valdymas buvo grąžintas į Lietuvą galėjo lemti kelios priežastys: pirma, jeigu anksčiau renkantis užsienio jurisdikciją holdingui galėjo turėti įtakos mokesčių privalumai, dabartinius sprendimas bent iš dalies gali lemti ir teisinio reguliavimo pokyčiai – kovos su tarptautinio masto pelno mokesčio vengimu priemonės. Antra, ekonominė priežastis – pamatyta, kad išsikeltų strateginių tikslų įgyvendinimo kaštai gerokai viršija gaunamą naudą. Tokių didelių įmonių valdymas per tarptautines struktūras susijęs su administravimo rūpesčiais, o tam tikrais atvejais ir su lėtesniais sprendimų priėmimais. Trečia, reputacinės rizikos valdymas – įmonių grupės sandoriai, kaip matyti, kelia didelį tiek visuomenės, tiek mokesčių administratorių susidomėjimą, didina įvairių tyrimų tikimybę, kenkia įmonių grupės reputacijai, todėl bent laikinai nuspręsta nesinaudoti jokiomis užsienio struktūromis.

„Taigi, ko gero, galima būtų daryti hipotetinę išvadą, kad verslo perkėlimo po Vilniaus prekybos sparnu tikslas galėjo būti teisinių rizikų valdymas, kaštų sumažinimas, struktūros supaprastinimas ir įmonių grupės reputacijos atstatymas, tuo pačiu išsaugant holdingo struktūros privalumus“ – teigia advokatas dr. Laimonas Marcinkevičius.

Visą publikaciją skaitykite dienraštyje „Verslo žinios“ 2016 m. rugsėjo 21 d., Nr. 117(4573), p. 3. Publikaciją taip pat galite rasti internete.