Nuo 2022 m. vasario 15 d. įsigalioja nauja Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija ir jį lydimieji teisės aktai. Jie įgyvendina direktyvą “dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos”. Tiek organizacijos jau turinčios vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tiek jį dar ketinančios diegti, turėtų paskubėti tam, kad užsitikrintų atitiktį teisiniam reguliavimui, o taip pat užtikrintų savo darbuotojų ir kitų asmenų galimybę konfidencialiai pateikti pranešimus apie teisės pažeidimus.

Kam taikoma

Tiek Pranešėjų apsaugos įstatymas, tiek Direktyva numato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms bei visoms privačioms organizacijoms, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų yra nustatyta pareiga įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus. Viešojo sektoriaus įstaigos, stambiosios, ypač užsienio kapitalo įmonės, kuriose vadovaujamasi korupcijos prevencijos politika turi įsidiegę vidinius kanalus pranešimams apie daromus korupcinius pažeidimus gauti, tačiau to nepakanka atitikti Pranešėjų apsaugos įstatymo keliamiems reikalavimams. Pranešėjų apsaugai keliamas reikalavimas įdiegti vidinį pranešimų teikimo kanalą turi būti suprantamas gerokai plačiau, negu tik kanalas, skirtas teikti korupciniams pranešimas. Tai reiškia, kad vien korupciniams pažeidimams pranešti skirtas vidinis pranešimų teikimo kanalas neužtikrina atitikties PAĮ reikalavimams.

Atliktas tyrimas rodo, kad, nepaisant to, jog reikalavimas būti įdiegus vidinius pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalus, galioja jau beveik du metus, daugybė viešojo valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių vis dar neatitinka šio reikalavimo. Tinkama pranešėjų apsauga organizacijoje ne tik užtikrina atitiktį teisės aktų reikalavimams, bet ir gali padėti organizacijai labiau įtraukti savo piliečius, būti skaidresnei ir atsakingesnei.

Vidinių pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalų diegimo praktiniai aspektai

Praktikoje diegiant vidinius pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalus iškyla nemažai klausimų. Kaip užtikrinti atitiktį šiems reikalavimams? Kokius dokumentus būtina pasirengti? Ar iš tikrųjų visos valstybių ir savivaldybių institucijos privalo įsidiegti vidinį kanalą? Ką daryti, jei įstaigoje arba įmonėje jau veikia pranešimų apie korupcinius pažeidimus teikimo kanalas? Ar turimas vidinis kanalas pranešimams dėl korupcijos, gali būti pritaikomas pranešėjų apsaugai? Ar būtina steigti naują kanalą? Kaip užtikrinti atitiktį BDAR reikalavimams ir t.t.? Diegiant būtina žinoti atsakymus į šiuos klausimus, kad būtų ne tik užtikrinama atitiktis teisės aktų reikalavimams, bet ir kanalas efektyviai veiktų.

Kaip galime padėti

Advokatų kontora JURIDICON padeda diegti atitikties pranešėjų apsaugos įstatymui sistemas, suderina jas su BDAR reikalavimais, kad būtų užtikrinama pranešėjų konfidencialumas ir asmens duomenų apsauga. Dalyvavome naujos įstatymo redakcijos rengime, vidinių pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalų paslaugą teikiame dar nuo pirmojo įstatymo įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d., turime patirties, kaip užtikrinti ir šių sistemų efektyvumą, ne tik jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.